Valgomasis krienas
Armoracia rusticana
Valgomasis krienas
Šv. Hildegarda rašo, jog “krienas yra šiltas, ir kai kovo mėnesį (Lietuvoje dėl atšiauresnio klimato balandžio–gegužės mėn. – aut. pastaba) sužaliuoja visi augalai, jis suminkštėja, bet labai trumpam. Tuo laiku jį sveika valgyti sveikiems ir stipriems žmonėms, nes krienas sustiprins juose žaliąją syvų galią. Kai jau šaknis sukietėja, o žievelė pasidaro tvirta, krieną valgyti pavojinga, nes jis nebeturi žaliosios galios <…>. Tačiau jei krieno valgyti nori liesas ir nusilpęs žmogus, tegul valgo, kad atgautų jėgas, bet saikingai” .
Krienas – įspūdingas augalas, užauginantis didelius pamatinius lapus ir aukštai iškeliantis baltą žiedyną. Krienų anksčiau galėjai rasti kiekvieno daržo pakraštyje. Kaipgi be jų užraugti agurkus? Manoma, jog krienų tėvynė – Moldova. Iš čia jie paplito po Rytų Rusiją ir Vakarų šalis. Ukrainoje lig šiol galima aptikti sulaukėjusių valgomųjų krienų. Pirmiausia krienus naudojo vaistams, o vėliau pradėjo vartoti ir maistui.
Žuvis su krienų padažu
Reikės:
- Žuvies filė (80–100 g vienam asmeniui)
- Plonos riekelės šviesios duonos kiekvienamvienam filė gabalėliui
- 10 g krapų viršūnėlių
- 10 g petražolių lapelių
- 25–30 g sviesto
- 250 ml grietinėlės
- 40 g tarkuotų krienų
- 150 g pastarnoko
- Trupučio petražolės arba saliero šaknies
- Druskos ir aliejaus.
Žuvies filė (šamas, menkė, upėtakis ar kiršlys) pamarinuokite su druska, pipiriukais, citrinų sultimis arba mėgstamais prieskoniais. Gaminant pagal pateiktas proporcijas, padažo / garnyro užteks trims žmonėms. Šaknį nuskuskite, sutarkuokite burokine tarka, žalumynus susmulkinkite peiliu. Prikaistuvyje ištirpinkite sviestą, jame patroškinkite tarkuotą šaknį, pilkite grietinėlę, druską ir troškinkite, kol šaknis suminkštės. Įpjaustykite žalumynus, krienus ir truputį patroškinę viską gerai sutrinkite trintuvu. Garnyro tirštumas gali priklausyti nuo krieno šaknies dydžio.