Pelynas

Artemisia absinthium

Kartusis kietis - pelynas

Pelynai paplitę Europoje, Vakarų ir Rytų Sibire, Turkijoje ir Vidurinėje Azijoje, Irane, Šiaurės Indijoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Pelynai yra vieni iš seniausiai vartojamų vaistažolių. Egiptiečiai juos naudoja jau 4000 metų. 

Pelynuose yra gausu eterinio aliejaus, kuriame aptinkama tujono. Anksčiau manyta, jog jis labai nuodingas, tačiau dabar jau įrodyta, jog tujonas skatina smegenų veiklą ir tik labai dideli jo kiekiai gali būti kenksmingi.  Anksčiau pelynai buvo naudojami gaminant vermutą. Vokiečiai ir patį augalą vadina Wermut. Pelynai kartu su anyžinėmis ožiažolėmis ir pankoliais įeina į absento sudėtį. 

Šv. Hildegarda rašo, jog “Pelynas yra labai karštas ir labai paveikus, puikiausiai padeda nuo visokių negalių”. Anot jos, pelynas yra geriausias ir universaliausias vaistas. Apie jį rašo “Šv. Hildegarda rašo, jog “Pelynas yra labai karštas ir labai paveikus, puikiausiai padeda nuo visokių negalių”. 

 

 

Šv. Hildegardos sveikatos receptas nuo visų ligų

Pelynų vyną ji vadina geriausiu vaistu nuo visų ligų. Cituojame „Pelynų vynas malšina inkstų skausmus ir gydo melancholiją, nuskaidrina akis, stiprina širdį ir neleidžia nusilpti plaučiams, sušildo skrandį, valo vidurius ir pagerina virškinimą.“

Reikės:

  • 40 ml pavasarinių, t. y. gegužės–birželio mėnesiais skintų, pelynų sulčių,
  • 1 l sauso vyno (geriausia ekologiško)
  • 150 g medaus.

Pirmiausia lėtaeige sulčiaspaude išspauskite pelynų sulčių. Užvirkite vyną, maišydami ištirpinkite jame medų, nukaiskite, supilkite pelynų sultis, išmaišykite ir nukoškite. Dar karštą skystį supilstykite į stiklinius butelius.

Pelynų skonis turėtų švelniai nustelbti vyno ir medaus poskonius. Kaip gerti pelyno vyną, informaciją rasite Juliaus Gurnevičiaus straipsnyje čia.