Augalai ir receptai
Augalai ir receptai
Gamtos mokslų knyga
Physica (Liber Simplicis Medicinae) knygoje , kurią lietuviškai vadintume „Gamtos mokslų knyga padalyta į devynias dalis, jose iš eilės aprašyti augalai, elementai, medžiai, akmenys, žuvys, paukščiai, gyvūnai, ropliai ir metalai.
Neatsitiktinai šv. Hildegarda pradeda nuo augalų ir jų savybių. Augalų pažinimas buvo labai svarbi viduramžių gyvenimo dalis, jie naudoti ne tik sveikatai, bet taip pat gėrimams, maistui, gaminant audinius ir dažus. Daugeliu atvejų tai buvo tiesiog būtinybė.
Aprašydama kiekvieną augalą Hildegarda pateikia informaciją apie vaistinio augalo dietines ir gydomąsias savybes, naudą žmogui; duoda patarimų, kaip juos paruošti vaistams. Receptūros sudarytos orientuojantis į praktiką. Iš daugybės galimų vaistažolių indikacijų šv. Hildegardos raštuose paprastai apsiribojama keliomis svarbiausiomis vartojimo sritimis.
Kadangi viskas susideda iš keturių elementų – oro, vandens, ugnies ir žemės – ir atitinkamų savybių – drėgmės, karščio, šalčio, sausumo, – kur viena ar dvi savybės dominuoja, žinoti esmines augalų savybes buvo itin svarbu, nes juos vartojant keičiasi žmogaus skysčių sudėtis.
Didžioji dilgėlė
Šv. Hildegarda rašo: „Dilgėlė yra labai karšta tik sau būdingu būdu, dėl šiurkštumo visai netinkama valgyti žalia. Bet kai tik švieži daigeliai išsikala iš žemės, juos naudoti maistui naudinga, nes valo skrandį ir pašalina iš jo gleives.”
Didžioji dilgėlė yra maistingiausia iš visų žalumynų. Pasirodo ji vos sniegui nutirpus. Rinkti tinkamiausia pavasarį, kai stiebeliai užauga gerą sprindį – iki 10–15 cm aukščio ir lengvai nuskinami. Ir koks malonus sutapimas – mūsų organizmas po žiemos išsekęs prašo įvairių maisto medžiagų, kurios telkiasi dilgėlėse.
Spelta kviečiai
Šv. Hildegarda rašo: „Spelta yra geriausi grūdai, jie šilti, riebūs, turtingo ir malonesnio skonio nei kiti grūdai; tas, kas jų valgo, bus tvirtas ir sveiko kraujo, šviesaus proto ir džiugaus būdo.“
Spelta grūduose randama daug B grupės vitaminų, itin gausu magnio, kalio, geležies, cinko, mangano. Jie turi beveik visų reikalingų vitaminų ir maistingųjų medžiagų, kurios užtikrina pilnavertę ir subalansuotą žmogaus mitybą.
Šliaužiančioji tramažolė
Šv. Hildegarda rašo: „Tramažolė yra labiau šilta nei šalta ir sausa, turi tam tikrų prieskonio savybių, jos gyvybinė galia švelni ir naudinga.“
Šv. Hildegarda rekomenduoja geibiems ir netekusiems svorio žmonėms maudytis šiltoje vonioje su tramažolių nuoviru, pačių tramažolių įmaišyti į košes ar sriubas, dažnai jų dėti į mėsos troškinius ar jomis įdaryti pyragėlius, nes geros jų sultys gydo žmogų iš vidaus.
Vakgomasis krienas
Šv. Hildegarda rašo: „Krienas yra šiltas, ir kai kovo mėnesį (Lietuvoje dėl atšiauresnio klimato balandžio–gegužės mėn.) sužaliuoja visi augalai, jis suminkštėja, bet labai trumpam. Tuo laiku jį sveika valgyti sveikiems ir stipriems žmonėms, nes krienas sustiprins juose žaliąją syvų galią”.
Tad neatsitiktinai ant Velykų stalo visada puikuojasi tarkuotos krieno šaknies indelis.šaknies indelis.
Paprastasis pankolis – vienas labiausiai šv. Hildegardos vertinamų augalų. Ji rašo “Pankolis švelniai šiltas, nėra nei sausos, nei šaltos prigimties; net ir valgomas žalias nekenkia žmogui. Kad ir kaip būtų valgomas, daro žmogų džiugų, suteikia jam malonios šilumos ir padeda gerai išprakaituoti, taiso virškinimą.”
Šv. Hildegarda rašo, jog “Pelynas yra labai karštas ir labai paveikus, puikiausiai padeda nuo visokių negalių”.
Anot jos, pelynas yra geriausias ir universaliausias vaistas. Apie jį rašo “Šv. Hildegarda rašo, jog “Pelynas yra labai karštas ir labai paveikus, puikiausiai padeda nuo visokių negalių”.
Šv. Hildegarda rašo, jog ““burokėlis yra labiau šiltas nei šaltas, žmogaus skrandžiui atrodo sunkus, bet virškinamas lengvai. Kas nori valgyti žalią, turi nuskusti visą išorinę luobelę, kuri yra stora, mat jos žalioji galia kenkia žmogui. <…> Jis geriau virtas nei žalias ir neprigamina blogų skysčių.”
Šv. Hildegarda apie seilių ”Fizikoje” rašo, jog jis yra vidutiniškai karštas ir sausas. Jis absoliučiai subalansuotas ir turi geros energijos. Sveikam žmogui naudingas, nes valo, didina gero ir švaraus kraujo kiekį ir skatina sąmoningumą. Sergančiam žmogui atstato stiprybę, gerina virškinimą, padeda pašalinti tai, kas buvo nesuvirškinta. Nepriklausomai kaip jis valgytas – džiovintas ar maiste, jis yra naudingas ir geras, tiek sveikam, tiek sergančiam.
Šv. Hildegarda apie seilių ”Fizikoje” rašo, jog jis yra vidutiniškai karštas ir sausas. Jis absoliučiai subalansuotas ir turi geros energijos. Sveikam žmogui naudingas, nes valo, didina gero ir švaraus kraujo kiekį ir skatina sąmoningumą. Sergančiam žmogui atstato stiprybę, gerina virškinimą, padeda pašalinti tai, kas buvo nesuvirškinta. Nepriklausomai kaip jis valgytas – džiovintas ar maiste, jis yra naudingas ir geras, tiek sveikam, tiek sergančiam.